- vobyti
- ×võbyti, -ija (-yja [K]), -ijo (-yjo) (l. wabić, brus. вaбiць) tr. LVIV490, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ 1. Lex59, Q330, R, R246, MŽ, MŽ328, I, N, [K], M vyliumi, klasta, gudrumu lenkti savo pusėn, vilioti, gundyti: Võbyk nevõbyk – tu tos mergos negausi Kvr. Mūsų katiną võbija Vilemai Slk. Meilingai mus vobiji savęsp PK179. Kitas niekas žmones daugesni negundo nei vobija, kaip patsai velinas BPI437. Labai nes paputusią mornastį kalbėdami, vobija per pageidimus kūno ir per palaidavimą tuos, kurie tikrai išbėgo nuog tų, kurie vaikščioja klejojime Ch12Ptr2,18. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra Bt1JokL14. ║ traukti, lenkti nuo ko, kalbinti vengti: Manas sūnau, jei nori Dievo tarnu būti, tada taisykias ant pagundymo, stiprinkias ir kentėk bei neklejok, kada nuog to esi vobijamas BBSir2,2. 2. Krs, Vžns kviesti, vadinti, kalbinti kur (ką daryti, ppr. vykti): Jis vobija pas savęs šeimynykštį nuo susiedo J. Võbijo võbijo mañ pas mergą, nebeiškentė ir pats išėjo Slm. Miestan võbija sūnus, man gaila sėdybos palikt Alz. Pradėjo jis mane võbyt: motinyt, važiuok pas mane Šmn. Jį pradėjo võbyt, kad važiuok su mumis (ps.) Pnd. Susnio vėl pradėjo pavaserį mañ' võbyt, kad aičia tenoi ganyt Svn. Noria išgert ir daug paneša, ale kad jo nevõbija niekas Slm. Būdamas kytras, avinas võbijo visus gyvulius nuo gaspadoriaus prieš žiemą miškan budavotų kokio kalvek namo BM47(Skp). Šitas linksmas ir mielas pamokinimas Kristaus vobija žmones, idant paskui jį eitų, kačei toli ir ing pūsčią BPI310. Dabar jį stebuklingai josp (amžinon karalystėn) vobija, stebuklingas jamui joj geradėjystes žada MP86. Šitai eš tave apsuksiu ir vobysiu, ir iš šalių nuog pusnakties atvesiu BBEz39,2. ║ šaukti, mostu kviesti artyn: Šape pradėjo mumi võbyt, nu mot ranka, mojo mojo, nu mes prėjom ant juos Kp. 3. įkalbinėti, įtikinėti (ką daryti): Tėvelį võbijo pirkt valaką žemės Pl. Pati võbijo čia parduot namus ir pirkt prie miesto kur, prie kelio Krs. Võbijo jis mañ ženytis, ale aš už jo nejau Pnd. ║ gundyti, kurstyti (ppr. nedoram darbui): Yra alba falšyvas mor[a]las, alba piktas pavaizdas…, kad kituosamp griekus pastiprina ir juos pasekti vobija MT210. 4. Ds vilioti, gudrumu stengtis gauti: Kaip tau ne sarmata iš vaiko saldaines võbyt Ktk. 5. su vargu, sunkiai gabenti: Padėk mums akmenis võbyti Brs. \ vobyti; atvobyti; įvobyti; išvobyti; nuvobyti; pavobyti; parvobyti; privobyti; suvobyti; užvobyti
Dictionary of the Lithuanian Language.